Poetics of space in William Shakespeare's "Hamlet"

Straipsnyje aptariama erdvės struktūra Shakespeare'o Hamlete, jos sąsajos su personažų raiška, pasaulėžiūra. Ryškinamas kultūrinės epochos suformuotas erdvės vaizdinys, renesansui ir viduramžiams būdingos jos dimensijos. Dramoje dominuoja antropocentrinis pasaulėvaizdis, horizontalioji - geografinė, gamtinė erdvės perspektyva. Bet viduramžių ir renesanso epistemų skirtis nesutampa su gėrio ir blogio riba, humanistinė mintis neišsitenka stereotipiniuose renesanso erdvės vaizdiniuose. Gamtiškumas, geografinio horizonto plėtimas Hamlete neretai įgyja neigiamą konotaciją, o anapusybė, vertikalusis erdvės matmuo tampa svarbia pasaulio harmonijos sąlyga, kurios ignoravimas yra tragiškosios klaidos ir katastrofos priežastisThis paper views the structure of space in Shakespeare's Hamlet, its correlation with characters' expression and their world-view. It explores the image of space formed by cultural period, space dimentions typical for Renaissance and Middle Ages. Antropocentric world-view, horizontal, which means geografic and natural spacial perspectiv dominates in the play. However a contrast between the episteme of Renaissance and that of Middle Ages is not equivalent to a dichotomy between good and evil, and humanistic mind covers much more than stereotype spacial images of Renaissance. Naturality, as well as the extention of geografic horizon often gets a negative connotation in Hamlet, and the beyond, a vertical dimention of space becomes an important condition of harmony in the world — disregard for which leads to the tragic mistake and catastropheVilniaus universitetas, d.janusauskaite@gmail.comVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij